Biologinės atliekos apibrėžiamos kaip biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos bei panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Šiai apibrėžčiai nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, mėšlas, nuotekų dumblas ar kitos biologiškai skaidžios atliekos, pavyzdžiui, natūralūs audiniai, popierius ar perdirbta mediena. Taip pat ji neapima šalutinių maisto gamybos produktų, kurie niekada netaps atliekomis.
Šiuo metu pagrindinė biologinių atliekų (ir kitų biologiškai skaidžių atliekų) keliama grėsmė aplinkai yra metano susidarymas iš tokių atliekų, yrančių sąvartynuose, ir 1995 m. jis sudarė apie 3 proc. viso išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio 15 ES valstybių narių. Pagal Sąvartynų direktyvą (1999/31/EB) valstybės narės įpareigojamos iki 2016 m. (kai kurios šalys – iki 2020 m.) sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekį iki 35 proc. 1995 m. buvusio lygio, taip smarkiai sumažinant šią problemą.
Įžanga
Sąvartynų direktyvoje nenumatytos konkrečios į sąvartynus nebevežamų atliekų apdorojimo galimybės. Be to, kad išvengiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, didžiausia tinkamo biologinių atliekų tvarkymo nauda ta, kad gaminamas geros kokybės kompostas ir biodujos. Taip pagerinama dirvožemio kokybė ir efektyviau naudojami ištekliai, taip pat padidėja energetinė nepriklausomybė. Tačiau iš tikrųjų valstybės narės dažnai nėra linkusios kompostuoti ar gaminti biodujas, verčiau renkasi iš pažiūros lengviausią ir pigiausią variantą, pvz., degina atliekas arba šalina jas sąvartynuose, neatsižvelgdamos į faktinę naudą aplinkai ir faktines sąnaudas.
Atliekų šalinimas sąvartynuose neabejotinai yra pats blogiausias biologinių atliekų tvarkymo būdas. Vis dėlto atrodo, kad yra keletas aplinką tausojančių galimybių tvarkyti biologiškai skaidžias atliekas, kurios nevežamos į sąvartynus. Nors atliekų tvarkymo hierarchija taikoma ir tvarkant biologines atliekas, tam tikrais atvejais gali būti pateisinamas nesivadovavimas ja, nes įvairių esamų šių atliekų tvarkymo galimybių aplinkosauginė pusiausvyra priklauso nuo kelių vietos lygmens veiksnių, pvz., be kita ko, surinkimo sistemų, atliekų sudėties ir kokybės, klimato sąlygų, įvairių iš atliekų gaunamų produktų, pavyzdžiui, elektros, šilumos, metano turinčių dujų ar komposto, naudojimo galimybių. Todėl nacionalinės šių atliekų tvarkymo strategijos turėtų būti nustatytos skaidriai ir pagrįstos aiškios struktūros bei visapusišku požiūriu, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo principu (LCT). Siekdama padėti sprendimus priimantiems asmenims geriausiai ir pagal atliekų hierarchiją panaudoti biologiškai skaidžias atliekas, Komisija parengė gaires, kaip taikyti gyvavimo ciklo analizę ir gyvavimo ciklo principą planuojant biologinių atliekų tvarkymą. Gairės pateiktos čia.
Biologinių atliekų apdorojimo klausimas reglamentuojamas keliais ES teisės aktais. Bendrieji atliekų tvarkymo reikalavimai, pvz., aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos tvarkant atliekas reikalavimai bei pirmenybės antriniam perdirbimui teikimo reikalavimai, nustatyti peržiūrėtoje Atliekų pagrindų direktyvoje, į kurią taip pat įtraukti konkretūs su biologinėmis atliekomis susiję aspektai (nauji buitinių atliekų, kuriose gali būti biologinių atliekų, perdirbimo tikslai) ir mechanizmas, suteikiantis galimybę nustatyti kompostavimo kokybės kriterijus (atliekų nelaikymo atliekomis kriterijai). Biologinių atliekų šalinimas sąvartynuose reglamentuojamas Sąvartynų direktyvoje, pagal kurią reikalaujama nebevežti biologiškai skaidžių komunalinių atliekų į sąvartynus. TIPK direktyvoje (kuri netrukus bus pakeista Pramoninių išmetamų teršalų direktyva) nustatyti pagrindiniai leidimų naudoti biologinių atliekų apdorojimo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, išdavimo ir kontrolės principai. Biologinių atliekų deginimas reglamentuojamas Atliekų deginimo direktyva, o kompostavimo ir biodujų įmonių, kurios apdoroja šalutinius gyvūninius produktus, sveikatos taisyklės nustatytos Šalutinių gyvūninių produktų reglamente.
Išsami informacija apie dabartinį Komisijos darbą, susijusį su tolesniu biologinių atliekų tvarkymo reglamentavimu ir gairėmis, taip pat tyrimai šia tema pateikti skiltyje „Pokyčiai“.
Pokyčiai
Atsižvelgdama į Teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos (COM(2005) 666) final) nuostatą, susijusią su būtinybe ES lygmeniu spręsti kompostavimo standartų klausimus, ir reaguodama į Atliekų pagrindų direktyvos (2008/98/EB) 22 straipsnį, kuriame Komisijos prašoma atlikti biologinių atliekų tvarkymo vertinimą, kad prireikus ji galėtų pateikti pasiūlymą, Komisija pradėjo parengiamąjį darbą, susijusį su galimu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl biologinių atliekų.
Projekto etapai
1. Žalioji knyga
Pirmasis šio proceso etapas – Žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje.
- Žalioji knyga dėl biologinių atliekų tvarkymo Europos Sąjungoje
- Prie žaliosios knygos pridedamas darbinis dokumentas
- Dėl žaliosios knygos gautų pastabų santrauka
2. Poveikio vertinimas
Antras etapas – galimo pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto poveikio vertinimo parengimas. Bendras šios veiklos tikslas – ištirti būdus, kaip pagerinti biologinių atliekų tvarkymo būdą ES, ir tinkamai įvertinti politikos galimybes, įskaitant poveikį aplinkai, ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat numatomą riziką ir (arba) galimybes.
Be kita ko, ši užduotis apima:
- kitų konsultacijų, tyrimų analizės bei apibendrinamosios ataskaitos ir žinių apie pažangiąsias technologijas apžvalgos teikimą siekiant papildyti poveikio vertinimą;
- biologinių atliekų susidarymo numatymą ir galimo jų apdorojimo įvertinimą pagal galiojančius teisės aktus;
- paramą bendram politikos galimybių ir jų santykinių pranašumų vertinimui.
Atliekant vertinimą bus nagrinėjamas atskaitos scenarijus, susijęs su politika ir praktika visoje ES per ateinančius dešimt metų ir galimomis šios politikos bei praktikos pasekmėmis biologinių atliekų susidarymu ir tvarkymui kiekvienoje valstybėje narėje bei 27 šalių Europos Sąjungos lygmeniu. Remiantis atskaitos scenarijumi, bus įvertinta tikėtina papildomų arba pakeistų politinių priemonių, susijusių su biologinių atliekų tvarkymu ES, nauda ir sąnaudos (įskaitant, pavyzdžiui, įpareigojimo atskirai surinkti arba perdirbti biologines atliekas rodiklius), palyginant su esama ir planuojama politika. Atliekant vertinimą patikrinama, ar dabartinių politikos priemonių pakanka tinkamo biologinių atliekų tvarkymo klausimui spręsti ir ar papildomos biologinių atliekų tvarkymo priemonės reikšmingai pagerintų padėtį.
Šis vertinimas bus grindžiamas esamais tyrimais bei žiniomis ir užpildys visas nustatytas žinių bei duomenų spragas, kad būtų galima susidaryti išsamų dabartinės padėties ir būsimų poreikių vaizdą.
Šiuo metu numatoma, kad į papildomas vertintinas priemones bus įtrauktos Biologiškai skaidžių atliekų biologinio apdorojimo iniciatyvos preliminaraus poveikio vertinime jau pasiūlytos galimybės (žr. toliau pateiktus tyrimus), t. y.
a) kompostavimo standartų nustatymas;
b) kompostavimo standartų ir biologinių atliekų perdirbimo rodiklių (bendrų visoms valstybėms narėms) nustatymas;
c) atskiroms valstybėms narėms skirtų kompostavimo standartų ir perdirbimo tikslų nustatymas.
Be to, bus įtraukta dar neįvardyta papildoma ketvirta priemonė.
Galutinis politikos galimybių rinkinys, kuris bus vertinamas, bus grindžiamas konsultacijų dėl žaliosios knygos ir dabar projekto grupės vykdomo parengiamojo darbo rezultatais.
Pagalbinis poveikio vertinimo tyrimas
Rengiant poveikio vertinimą Komisijai padėjo organizacijos „ARCADIS Belgium“ ir „Eunomia Research & Consulting“, parengusios ataskaitą „Assessment of the options to improve the management of bio-waste in the EU“ (Biologinių atliekų tvarkymo ES gerinimo galimybių vertinimas).
- Galutinė ataskaita (PDF ~3,2 MB)
- A priedas. Atskaitos scenarijus (PDF ~2,2 MB)
- B priedas. 2 ir 2a scenarijai (PDF ~1,5 MB)
- C priedas. 3 ir 3a scenarijai (PDF ~1,3 MB)
- D priedas. Pramoninės biologinės atliekos (PDF ~1,23 MB)
- E priedas. Išlaidų metodas (PDF ~1,6 MB)
- F priedas. Aplinkosaugos prielaidos (PDF ~1,9 MB)
3. Komisijos komunikatas dėl tolesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų, COM(2010) 235 final
2010 m. gegužės 18 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl biologinių atliekų tvarkymo galimybių ir galimų būsimų šios srities veiksmų analizės.
Komunikato tekstą galima rasti čia, taip pat pridėtas priedas, kuriame pateikiama išsamesnė esamos biologinių atliekų tvarkymo padėties ir scenarijų analizė (pranešimas spaudai).
4. Su komunikatu susiję tolesni veiksmai
- Biologinių atliekų perdirbimo tikslų nustatymo tinkamumo analizė – konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais.
- Galimybių nustatyti biologinių atliekų perdirbimo tikslus ES, įskaitant subsidiarumo aspektus, įvertinimas – galutinė ataskaita.
5. Atliekų pagrindų direktyvos peržiūra
Kaip aprašyta komunikate (7.1.2 skyriuje „Biologinių atliekų apdorojimas“), Komisija pažadėjo toliau analizuoti 2014 m. pasiūlytų biologinių atliekų perdirbimo tikslų tinkamumą, vykdydama Atliekų pagrindų direktyvos peržiūrą, kad biologinio apdorojimo tikslas būtų derinamas su sustiprintu rūšiuojamuoju surinkimu ir taip būtų užtikrinta gera komposto ir degazuotojo substrato kokybė.
2014 m. liepos 2 d. Europos Komisija priėmė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir priedą, kuriuose peržiūrimi Sąvartynų direktyvoje 1999/31/EB nustatyti su atliekomis susiję tikslai, taip pat ES Atliekų pagrindų direktyvoje 2008/98/EB ir Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje 94/62/EB nustatyti perdirbimo ir kiti su atliekomis susiję tikslai.
Pagrindiniai pasiūlymo aspektai, susiję su biologinėmis atliekomis, yra šie:
- komunalinių atliekų (įskaitant biologines atliekas) perdirbimas ir parengimas naudoti pakartotinai iki 2030 m. turi būti padidintas iki 70 proc.;
- laipsniškas tinkamų perdirbti (įskaitant plastiką, popierių, metalą, stiklą ir biologines atliekas) atliekų šalinimo nepavojingų atliekų sąvartynuose nutraukimas iki 2025 m., atitinkantis didžiausią (25 proc.) šalinimo sąvartynuose normą;
- priemonės, kuriomis siekiama iki 2025 m. sumažinti maisto atliekų susidarymą 30 proc.;
- biologinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo įdiegimas.
Daugiau informacijos apie iniciatyvą, įskaitant teisės akto pasiūlymo tekstą ir pagrindinius dokumentus, rasite čia.
Bendroji informacija
Biologinių atliekų tvarkymo rekomendacijų rengimas
Kaip numatyta komunikate COM(2005) 666 dėl teminės atliekų prevencijos ir perdirbimo strategijos, Komisija rengia politikos formuotojams skirtas gaires dėl gyvavimo ciklo principo taikymo vykdant biologinių atliekų tvarkymo politiką.
Atnaujintą informaciją galima rasti Jungtinio tyrimų centro (JRC) svetainėje, skirtoje Europos gyvavimo ciklo principo taikymo gairėms dėl komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo.
Tyrimai
- Komisija remia plataus masto biologiškai skaidžių plastikų srities tyrimus. Bendrija finansavo BIOMAT svetainę, kurioje pateikiama išsami informacija apie daugybę bioplastiko tyrimų, atliktų per pastaruosius 15 metų pagal įvairias bendrąsias programas. Pagal Septintąją bendrąją programą (2006–2010 m.) esama daug galimybių vykdyti bioplastiko mokslinių tyrimų projektus, susijusius su keliomis temomis, ypač biologiniu perdirbimu ir mikrobų keliais. Daugiau informacijos apie Bendrijos finansavimo galimybes moksliniams tyrimams taip pat rasite čia: https://cordis.europa.eu/en/home.html.
- Sunkieji metalai ir organiniai junginiai iš atliekų, naudojamų kaip organinės trąšos (2004 m. liepos mėn.)
- Biologiškai skaidžių komunalinių atliekų tvarkymo galimybių ekonominė analizė (2002 m.)
- Biologiškai skaidžių atliekų biologinio apdorojimo iniciatyvos preliminarus poveikio vertinimas (2004 m.)
- Galutinė ataskaita (PDF ~655 KB)
- Leidiniai