Aplinkosaugos veiksmų programa iki 2030 m.

8-osios AVP pasiūlymu siekiama paspartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir regeneracinės ekonomikos, kuri mūsų planetai grąžintų daugiau nei iš jos paimtų. Pripažįstama, kad žmonių gerovė ir klestėjimas priklauso nuo sveikų ekosistemų, kuriose gyvename.

Remiantis Europos žaliuoju kursu, siekiama šių šešių prioritetinių tikslų:

• pasiekti 2030 m. išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą ir 2050 m. klimato neutralumo tikslą,
• padidinti prisitaikymo pajėgumus, sustiprinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą dėl klimato kaitos,
• daryti pažangą siekiant regeneracinio augimo modelio, atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo ir spartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos,
• siekti nulinės taršos tikslo, įskaitant oro, vandens ir dirvožemio nulinę taršą, taip pat apsaugoti Europos gyventojų sveikatą ir gerovę,
• saugoti, išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, gerinti gamtinio kapitalo, visų pirma oro, vandens, dirvožemio ir miškų, gėlo vandens, šlapynių ir jūrų ekosistemų, būklę,
• sumažinti su gamyba ir vartojimu susijusį poveikį aplinkai ir klimatui (ypač energetikos, pramonės plėtros, pastatų ir infrastruktūros, judumo ir maisto sistemos srityse).

Siekiant įvertinti ir pranešti, ar sėkmingai artėjame prie šių tikslų, 8-osios AVP pasiūlyme siūloma sukurti naują kontrolės sistemą. Tai padės ES ir jos valstybėms narėms nustatyti, kokiu mastu užsitikriname gerovę, neviršydami planetos galimybių.

In line with the European Green Deal’s oath to ‘do no harm,’ the 8^th EAP supports an integrated approach to policy development and implementation. Article 3 of the action programme sets out the enabling conditions needed to achieve the priority objectives. Among others, it highlights the need for

• a full implementation of existing legislation
• significantly decreasing the Union’s material and consumption footprints
• achieving environmental fairness
• boosting sustainable finance
• making use of economic and tax incentives to facilitate the sustainability transition
• phasing out fossil fuel subsidies
• developing a summary ‘beyond GDP’ dashboard
• uptake by and cooperation at all levels of policy-making between different levels of actors
• harnessing the potential of digitalisation
• ensuring that policy action is firmly anchored in latest science and knowledge  

On 26 July 2022, the Commission adopted a list of headline indicators to monitor progress towards the EU’s environment and climate goals, as foreseen in the 8^th Environment Action Programme (EAP). This monitoring framework will inform European citizens about the impact of EU climate and environmental policy and facilitate an exchange between policy-makers on where further efforts are needed, in order to stay within the safe and just limits of our planet. The headline indicators follow the structure of the 8^th EAP building on the European Green Deal.

In line with the article 4.4 of the 8^th EAP and as outlined in the Communication, the Commission, supported by the European Environment Agency (EEA) and the European Chemicals Agency (ECHA) monitors, assesses and reports annually on progress on the priority objectives. A mid-term evaluation will be published by 31 March 2024, and a full evaluation by 31 March 2029. This will be followed, if appropriate, by a proposal for the next environmental action programme by 31 December 2029.

The European Parliament, the Council of the European Union and the Commission exchange views annually, based on the reports, on actions taken, and possible future actions.

Ankstesni ir būsimi veiksmai

2021 m. rugsėjo 21 d. Suinteresuotųjų subjektų seminaras dėl 8-osios AVP kontrolės sistemos

2021 m. liepos 19 d. 8-oji aplinkosaugos veiksmų programa. Komisija konsultavosi dėl kontrolės sistemos ir pagrindinių rodiklių.

• Oro kokybė: ES veiksmai siekiant gerinti oro kokybę ir mažinti oro taršą.
• Cheminės medžiagos: ES veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų saugios sveikatai ir aplinkai.
• Žiedinė ekonomika: ES perėjimas prie žiedinės ekonomikos, koncentruojantis į žaliąjį ekonomikos augimą.
• Pramonė: ES veiksmai, kad pramonė taptų tvaresnė ir būtų sumažintas pramonės išmetamų teršalų kiekis.
• Jūrų ir pakrančių aplinka: ES veiksmai siekiant apsaugoti Europos pakrantes, jūras ir vandenynus.
• Gamta ir biologinė įvairovė: ES veiksmai aplinkos išsaugojimo ir apsaugos srityje.
• Triukšmas: ES veiksmai siekiant mažinti aplinkos triukšmo taršą.
• Plastikai: ES veiksmai plastiko gamybos ir taršos srityje, kuriais siekiama prisidėti prie žiedinės ekonomikos.
• Dirvožemis ir žemė: ES veiksmai siekiant tvaraus dirvožemio ir žemės naudojimo.
• Darnus vystymasis: ES įsipareigojimas siekti tvaraus vystymosi Europoje ir visame pasaulyje.
• Miestų aplinka: ES veiksmai, kuriais skatinamas Europos miestų tvarumas.
• Atliekos ir perdirbimas: ES veiksmai atliekų tvarkymo, apdorojimo ir perdirbimo srityje.
• Vanduo: ES veiksmai vandens klausimais, siekiant apsaugoti vandens išteklius.

Europos žaliasis kursas

Darnaus vystymosi tikslai

Klimato politika